Jovitos istorija

Antrojo Women Go Tech sezono alumnė Jovita Kažemėkaitytė prisimena, kad vaikystėje jos visai netraukė technologijos. Todėl ji iki šiol negali tiksliai pasakyti, kodėl paskutinėje klasėje nusprendė laikyti informatikos egzaminą. Sužinojusi, kad pusę jo balo sudaro programavimas, mergina nemenkai išsigando – to išmokti ji turėjo nepilnus metus.

IT srities studijų tuo metu tikrai nenorėjau rinktis, man buvo svarbu tiesiog gerai išlaikyti egzaminą, o pati galvojau apie istorijos, matematikos arba rinkodaros aukštuosius mokslus.

Už tai, kad sėkmingai žengė į IT pasaulį ji dabar yra dėkinga gretimo miestelio mokyklos mokytojui Antanui Burkšaičiui, padėjusiam Jovitai išmokti programavimo C++ kalba ir įžvelgusiam jos potencialą. Nors mergina atsimena, kad nuolat priešinosi mokytojo paskatinimams ir toliau laikėsi minties, kad IT sritis jai atrodo per daug nuobodi ir ji nemato savęs leidžiančios laiko prie kompiuterio, atėjus laikui pildyti paraiškas studijoms ji suprato, kad visos jos mintys iš tiesų krypo į IT. Tuo metu ji suvokė, kad mokytojas ne tik suteikė jai programavimo žinias, tačiau taip pat sugebėjo atskleisti merginai ir kitą technologijų pusę, patikėti, kad būtent IT sritis jai gali suteikti darbo laisvę, kūrybinį procesą, galimybę keliauti, vystyti savo karjerą įvairiausiais keliais ar dirbti tiesiog sau. Taip mergina žengė į studijas Kauno Technologijos universitete Programų sistemų kryptyje, o šiuo metu dirba Java programuotoja įmonėje Novarto.

Prie Women Go Tech programos Jovita prisijungė jau turėdama stiprų technologinių žinių pagrindą iš ketverių studijų metų. Didelę laiko dalį ji tuo metu skyrė kitoms veikloms – buvo aktyvi studentų atstovybės narė, organizuodavo renginius, užsiėmė savanorystė. Tad ją į programą atvedė neraminantis klausimas – kas yra tikrasis jos pašaukimas ir mintis, jog galbūt iš savo gyvenimo ji norinti kiek per daug.

Mane labai gąsdino, jog neturiu to „vieno pašaukimo“, todėl tikėjausi, jog programoje mentorius, turintis didesnę patirtį gyvenime, padės susivokti ir atrasti save iš naujo – toje „vienintelėje“ srityje.

Prieš pirmąjį susitikimą programos dalyvė jaudinosi, nes nežinojo kaip kitam žmogui apibūdinti savo problemą. Tačiau susipažinusi su mentore Neringa Young, BuildStuff konferencijos vadove, ji sulaukė didelio palaikymo. Peržiūrėjusi mentorės rekomenduotą TED paskaitą su Emilie Wapnick tema „Kodėl kai kurie iš mūsų negali rasti tikrojo pašaukimo”, Jovita pirmą kartą susimąstė apie tai, kad jos užsidegimas skirtingoms veikloms gali būti labai naudinga savybė, leidžianti tapti visapusiška asmenybe ir taip padėti kitiems, dalinantis savo žiniomis.

Man labai įstrigo mentorės žodžiai, jog neturėčiau galvoti apie tai kaip apie problemą – esu dar visai jauna, o gyvenime jau nuveikiau ir pamačiau tiek daug. Ji pasakė, jog mato sritį, kurioje tikčiau kuo puikiausiai, bet leis man pačiai išspręsti šį galvosukį, kas ir tapo mano pagrindiniu uždaviniu programoje.

Po pirmojo susitikimo, Jovita gavo iš mentorės užduotį  – parengti pranešimą remiantis savo asmenine istorija BuildStuff konferencijai, kurios renginiuose pranešimus skaito pasaulinio lygio IT specialistai. Iškart priėmus pasiūlymą, vėliau merginą užplūdo baimė ir dvejonės, tačiau smalsumas leido įveikti nepasitikėjimą savimi. Besirengiant pranešimui jai labai padėjo ir mentorė Neringa, galėjusi pasidalinti patirtimi, kaip diplomatiškai pateikti mintis kalbant visuomenei jautriomis socialinėmis temomis.

Pristatant balsas drebėjo, tačiau buvo smagu, jog publika reagavo į pajuokavimus, o po to uždavinėjo klausimus ir sveikino. Tai buvo pirmasis mano viešas pranešimas, kurio metu išmokau daugybę pamokų, kurių jau spėjo prireikti gyvenime.

Save Jovita ir toliau mato technologijų kryptyje, kuri yra viena labiausiai ją jaudinančių sričių. Tuo pačiu, mergina yra tikra, kad ji nori ne tik pati būti gera programuotoja, tačiau padėti ir kitiems įsitvirtinti IT srityje. Šiuo metu programos alumnė pati prisideda prie Coding Girls Sofia organizacijos veiklos, kurioje dalijasi savo žiniomis su programavimu besidominčiomis merginomis.

Apie merginų padėtį tech srityje labai pakeičiau nuomonę atvykusi į Bulgariją – programuojančių merginų skaičius čia dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Merginos čia atrodo drąsesnės kuriant savo karjerą tech pasaulyje–

Viena iš priežasčių, lemiančių šį progresą, Jovitos nuomone, yra didelis skaičius Bulgarijoje įkurtų organizacijų, palaikančių merginas technologijų srityje ir rengiančių joms įvairius susitikimus. Taip pat ji jaučia ir paskatinantį aplinkinių požiūrį bei palaikymą – čia retai girdimi kandūs pastebėjimai merginoms, siekiančioms IT karjeros. Todėl ji džiaugiasi turėdama ir savo asmeninę dalyvės patirtį Women Go Tech programoje, kur galėjo dalintis sava patirtimi su bendruomene ir jausti didelį tarpusavio palaikymą.

Nepaisant to, kad turint stiprų IT žinių pagrindą, daugelis teorinių dalykų programoje buvo man žinomi,  tačiau po kiekvieno užsiėmimo, susitikusi su kitomis dalyvėmis grįždavau labai motyvuota, ryžtingai nusiteikusi ir pamiršusi visas nuoskaudas dėl vis dar egzistuojančios diskriminacijos. Net ir įsitvirtinusioms IT srityje merginoms dažnai reikia palaikymo, paskatinimo ir žinoma motyvacijos, o ši programa to duoda su kaupu.